Nesvarbu, ar tai būtų sezoninis energijos kaupimas, ar didžiulis nulinės emisijos aviacijos pažadas, vandenilis jau seniai laikomas nepakeičiamu technologiniu keliu į anglies dioksido neutralumą. Tuo pačiu metu vandenilis jau yra svarbi prekė chemijos pramonei, kuri šiuo metu yra didžiausia vandenilio vartotoja Vokietijoje. 2021 m. Vokietijos chemijos gamyklos suvartojo 1,1 mln. tonų vandenilio, o tai atitinka 37 teravatvalandes energijos ir maždaug du trečdalius Vokietijoje sunaudojamo vandenilio.

Remiantis Vokietijos vandenilio darbo grupės atliktu tyrimu, vandenilio paklausa chemijos pramonėje gali išaugti iki daugiau nei 220 TWH, kol bus pasiektas nustatytas anglies dioksido neutralumo tikslas 2045 m. Tyrimų komandai, kurią sudaro Cheminės inžinerijos ir biotechnologijos draugijos (DECHEMA) ir Nacionalinės mokslo ir inžinerijos akademijos (acatech) ekspertai, buvo pavesta parengti vandenilio ekonomikos kūrimo veiksmų planą, kad verslo, administraciniai ir politiniai veikėjai galėtų kartu suprasti potencialias vandenilio ekonomikos perspektyvas ir veiksmus, kurių reikia jai sukurti. Projektui skirta 4,25 mln. eurų subsidija iš Vokietijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos bei Vokietijos ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerijos biudžeto. Viena iš projekto sričių yra chemijos pramonė (išskyrus naftos perdirbimo gamyklas), kuri per metus išmeta apie 112 metrinių tonų anglies dioksido ekvivalento. Tai sudaro apie 15 procentų visų Vokietijos išmetamųjų teršalų, nors šis sektorius sudaro tik apie 7 procentus viso energijos suvartojimo.

Akivaizdus energijos suvartojimo ir išmetamųjų teršalų neatitikimas chemijos sektoriuje atsiranda dėl to, kad pramonė naudoja iškastinį kurą kaip pagrindinę medžiagą. Chemijos pramonė ne tik naudoja anglį, naftą ir gamtines dujas kaip energijos šaltinius, bet ir skaido šiuos išteklius kaip žaliavas į elementus, pirmiausia anglį ir vandenilį, kad juos vėl sujungtų ir pagamintų cheminius produktus. Taip pramonė gamina pagrindines medžiagas, tokias kaip amoniakas ir metanolis, kurios vėliau perdirbamos į plastiką ir dirbtines dervas, trąšas ir dažus, asmeninės higienos priemones, valiklius ir vaistus. Visuose šiuose produktuose yra iškastinio kuro, o kai kurie netgi sudaryti tik iš iškastinio kuro, o pusę pramonės išmetamų teršalų sudaro šiltnamio efektą sukeliančių dujų deginimas ar vartojimas, o kita pusė – konversijos proceso metu.

Žaliasis vandenilis yra tvarios chemijos pramonės raktas

Todėl net jei chemijos pramonės energija būtų gaunama tik iš tvarių šaltinių, išmetamų teršalų kiekis sumažėtų tik perpus. Chemijos pramonė galėtų daugiau nei perpus sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį, pereidama nuo iškastinio (pilkojo) vandenilio prie tvaraus (žaliojo) vandenilio. Iki šiol vandenilis buvo gaminamas beveik vien tik iš iškastinio kuro. Vokietija, kuri apie 5 % vandenilio gauna iš atsinaujinančių šaltinių, yra tarptautinė lyderė. Iki 2045/2050 m. Vokietijos vandenilio paklausa padidės daugiau nei šešis kartus ir viršys 220 TWH. Didžiausia paklausa gali siekti net 283 TWH, o tai atitinka 7,5 karto didesnį nei dabartinis suvartojimas.