Kai audinys, nudažytas dispersiniais dažais, atšaldomas dažymo indelyje ir imamas mėginys bei suderinamas su standartiniu spalvos pavyzdžiu, jei dažytas audinys skalbiamas ir apdorojamas, spalvos tonas šiek tiek skiriasi nuo standartinio pavyzdžio, gali būti naudojama spalvos korekcija. Taisytini namų darbai. Kai atspalvių skirtumas yra didelis, reikia apsvarstyti galimybę nulupti ir pakartotinai dažyti

Spalvų taisymas
Audiniams, turintiems nedidelę chromatinę aberaciją, galima naudoti šiuos metodus: Kai sumažėja išsekimo greitis ir liekamajame skystyje lieka daug dažų, jį galima reguliuoti ilginant dažymo laiką arba padidinus dažymo temperatūrą. Kai dažymo gylis šiek tiek didesnis, šį spalvų skirtumą taip pat galima koreguoti pridedant paviršinio aktyvumo medžiagų ir išlyginant.

1.1 Spalvų taisymo būdai
Prieš taisydami atspalvį, turite visiškai suprasti dažyto audinio spalvą ir dažų tirpalo pobūdį. Norėdami pakeisti spalvą, galite naudoti šiuos metodus:
(1) Nereikia išimti dažyto objekto iš dažymo bako, tiesiog atvėsinkite dažų tirpalą iki 50–70 ℃ ir pridėkite tinkamai paruoštų dažų spalvos korekcijai;
Tada pašildykite dažymui.
(2) Dažytas audinys iškraunamas iš dažymo mašinos, o po to metamas į kitą dažymo mašiną, o tada dažymas atliekamas virimo dažymo metodu ir vadovaujančiu dažymo metodu.

1.2 Spalvą koreguojančių dažų savybės
Spalvų taisymui naudojami dažai turėtų turėti šias savybes: (1) Dažai nebus paveikti aktyviųjų paviršiaus medžiagų ir taps lėto dažymosi. Atliekant spalvų korekcijos operaciją, didelis kiekis dažuose esančios anijoninės aktyviosios paviršiaus medžiagos lieka dažų skystyje, o nedidelis spalvą koreguojančių dažų kiekis sudarys lėto dažymo efektą dėl paviršiaus aktyviosios medžiagos buvimo. Todėl spalvos taisymui turi būti parinkti dažai, kurie nėra lengvai paveikti aktyviųjų paviršiaus medžiagų ir turi lėto dažymo poveikį.
(2) Stabilūs dažai, kurie nėra lengvai paveikti hidrolizės ir redukcinio skilimo. Dažai, skirti spalvų taisymui, kai naudojami labai šviesių atspalvių spalvų taisymui, dažai lengvai hidrolizuojasi arba suyra redukuojant. Todėl reikia pasirinkti dažus, kuriems šie veiksniai nedaro įtakos.
(3) Dažai, turintys geras išlyginamąsias savybes. Norint gauti vienodo dažymo efektą, turi būti geras dažymo lygis.
(4) Dažai, pasižymintys puikiu atsparumu šviesai. Spalvos korekcijai dažniausiai naudojamas labai mažas dažų kiekis. Todėl jo sublimacijos atsparumas ir atsparumas drėgmei yra labai svarbūs, bet ne tokie skubūs kaip atsparumas šviesai. Paprastai dažai, naudojami spalvų taisymui, parenkami iš dažų, naudojamų originalioje dažymo formulėje. Tačiau šie dažai kartais neatitinka minėtų sąlygų. Tokiu atveju rekomenduojama pasirinkti tokius, kurie tinka spalvų taisymui
dažai:
CI (dažų indeksas): dispersinė geltona 46; Disperse Red 06; Disperse Red 146; Disperse Violetinė 25; Disperse Violetinė 23; Disperse Blue 56.

Lupimas ir pakartotinis dažymas

Kai dažyto audinio atspalvis skiriasi nuo standartinio pavyzdžio ir jo negalima pakoreguoti spalviniu apipjaustymu arba lygiu dažymu, jį reikia nuimti ir perdažyti. Poly-cool pluoštas turi aukštą kristalinę struktūrą. Taigi, norint visiškai nulupti spalvą, neįmanoma naudoti bendrų metodų. Tačiau galima pasiekti tam tikrą lupimo laipsnį ir jo nereikia visiškai nulupti pakartotinai dažant ir taisant spalvą.

2.1 Pašalinimo priemonės dalis
Šis pašalinimo metodas naudoja paviršiaus aktyviųjų medžiagų stabdymą, kad būtų pašalinta spalva. Nors pašalinimo efektas yra gana mažas, jis nesuardys dažų ir nepažeis dažyto audinio pojūčio. Įprastos pašalinimo sąlygos yra šios: pagalbinė: nejoninė aktyvioji paviršiaus medžiaga, dešimt anijoninių aktyviųjų paviršiaus medžiagų, 2–4 l, temperatūra: 130 ℃, Q: 30–60 min. Dažų pašalinimo efektyvumą žr. 1 lentelėje.

2.2 Atkurti lupimąsi
Šis lupimo būdas yra kaitinti dažytą audinį šilumos laidumo pakraštyje, kad nuluptų spalvą, o tada panaudoti reduktorius, kad sunaikintų suirusius dažus ir kiek įmanoma atskirti suirusias dažų molekules nuo pluoštinio audinio. Jo šveitimo efektas yra geresnis nei dalinio pilingo metodas. Tačiau su šiuo lupimo metodu vis dar kyla daug problemų. Pavyzdžiui, sugadintų ir suirusių dažų molekulių prijungimas; spalva po lupimo labai skirsis nuo pradinės spalvos. Pasikeis dažyto audinio rankų pojūtis ir sunkus dažymas; sumažės dažų skylės ant pluošto ir kt.
Todėl redukcinis pašalinimo metodas naudojamas tik tada, kai ankstesnio dalinio pašalinimo nepavyksta tinkamai ištaisyti. Spalvų mažinimo proceso receptas yra toks:
Dažų kreiptuvas (dažniausiai emulsinis) 4g/L
Ne (anijoninė) joninė paviršinio aktyvumo medžiaga 2g/L
Kaustinė soda (35%) 4ml/L
Draudimo milteliai (arba Dekuling) 4g/l
Temperatūra 97-100 ℃
Laikas 30min

2.3 Oksidacinio pilingo metodas
Šis pašalinimo metodas naudoja oksidaciją, kad suskaidytų dažus, kad būtų pašalintas, ir jis turi geresnį pašalinimo efektą nei redukcinis pašalinimo metodas. Oksidacijos pašalinimo proceso receptas yra toks:
Dažų kreiptuvas (dažniausiai emulsinis) 4g/L
Skruzdžių rūgštis (skruzdžių rūgštis) 2ml/L
Natrio chloritas (NaCLO2) 23g/L
Chloro stabilizatorius 2g/l
Temperatūra 97-100 ℃
Laikas 30min

2.4 stiprus dažymas
Nuimtą audinį galima perdažyti įprastais dažymo būdais, tačiau iš pradžių vis tiek reikia patikrinti dažyto audinio dažomumą, tai yra, reikia atlikti pavyzdinio kambario mėginio dažymo darbus. Kadangi jo dažymas gali būti didesnis nei prieš lupimą.

Apibendrinti

Kai reikalingas efektyvesnis spalvotas lupimas, pirmiausia galima audinį oksiduoti ir nulupti, o vėliau – redukcinį lupimą. Kadangi dėl redukcinio ir oksidacinio lupimo dažytas audinys susiglamžys, dėl to audinys atrodys šiurkštus ir kietas, į tai reikia visapusiškai atsižvelgti atliekant faktinį gamybos procesą, ypač į skirtingų dažų, pavaizduotų 1 lentelėje. Spalvų savybės, lupimąsi. Remiantis prielaida, kad spalvų derinimas gali pasiekti standartinį spalvų pavyzdį, paprastai naudojamas švelnesnis taisymo būdas. Tik tokiu būdu nebus pažeista pluošto struktūra, o audinio atsparumas plyšimui labai nesumažės.